Lietuvos moterų rinktinės kapitonė Laura Juškaitė neseniai baigė klubinį sezoną bei žada savaitę skirti poilsiui, po kurio lauks pasiruošimas Europos čempionatui.
Laura Juškaitė
| Pozicija: | PF, SF |
| Amžius: | 27 |
| Ūgis: | 187 cm |
| Svoris: | 83 kg |
| Gimimo vieta: | Vilnius, Lietuva |
Sezono eigoje klubą pakeitusi krepšininkė atsidūrė Čekijoje, Brno „Žabiny“ gretose, kur spėjo sužaisti 6 rungtynes moterų Eurolygoje.
Juškaitė stipriausioje žemyno lygoje žaidė pirmą kartą karjeroje ir vidutiniškai rinko 8,7 taško, 5 atkovotus kamuolius bei 1,8 rezultatyvaus perdavimo per mačą.
„Debiutavau Eurolygoje, ko iš tiesų ilgai laukiau ir norėjau, – interviu Lietuvos krepšinio federacijos tinklalapyje kalbėjo ji. – Čekijoje sezoną baigėme antroje vietoje, kas gal atrodo neblogai, bet žinant Čekijos lygą – nėra labai kuo džiaugtis.“
„Žabiny“ krepšininkės pasiekė finalą, kuriame serijoje 0-3 nusileido Prahos klubui, į viršų kėlusiam ir Eurolygos taurę.
Jau gegužės 12 dieną Lietuvos moterų rinktinė pradės pasirengimą Europos čempionatui. Turnyras startuos birželio 18 dieną, o lietuvės jį pradės Bolonijoje, kur B grupėje žais su Serbija, Slovėnija ir Italija.
– Kaip apibūdintum debiutą Eurolygoje?
– Sunku buvo, nes prie komandos prisijungiau gruodį, nebuvau pripratusi prie komandos, gyvenimo kitam mieste. Buvo sudėtinga gal įsivažiuoti. Niekas per daug nenustebino, gal didesnis kontakto lygis Eurolygoje leidžiamas, bet karjeroje buvo tekę žaisti prieš komandas, kurias sutikome grupėje, kažkaip labai nenustebino.
– Ar debiutas Eurolygoje buvo svarbus argumentas keisti komandą?
– Pagrindinis argumentas buvo toks, kad Turkijoje nebemokėjo algų, tad tas keitimas buvo toks iš reikalo, bet sukrito gerai kortos – tuo metu Brno komanda ieškojo papildymo. Nereikėjo per daug ir galvoti, kai gauni Eurolygą, apie kurią svajoji.
– Vyrų krepšinyje dažnai pažymima, kad perėjimas iš Europos taurės į Eurolygą yra sunkus, kad ir kokią statistiką renki. Kaip atrodė tau? Ar didelis lygių skirtumas?
– Sakyčiau, kad skirtumas gana didelis, net moterų Europos taurėje yra gal 40 komandų, tad yra daug vidutinio lygio komandų, ypač grupės etapuose. Jeigu yra viena stipresnė komanda, kuri galimai buvo rinkta Eurolygai, bet ten nepateko, kitas triuškina po 80 taškų ir panašiai. Europos taurėje daug rungtynių yra apie nieką, kai žinai, jog laimėsi. Bent jau iki atkrintamųjų, kur lygis geresnis. Eurolygoje tokių rungtynių nėra – kiekvienoms turi rimtai ruoštis ir žinai, kad nebus lengva.
– Liko dvi savaitės iki rinktinės stovyklos pradžios. Ar spėsi iki to atsipūsti?
– Šią savaitę tikrai pailsėsiu, kalbėjome su fizinio rengimo treneriu, kuris sakė, kad savaitę drąsiai galiu pailsėti. Kitą savaitę jau kažkiek sportuosiu, kad neatvykčiau visiškai nuo sofos.
– Pasirengimą pradedate anksti, atrodo, kad laiko pasiruošti bus pakankamai?
– Trenerių štabas jau pasidalijo pilnu planu, kur, kada, kaip ir kiek sportuosime, koks bus krūvis. Atrodo, kad viskas logiškai sudėliota. 6 savaitės yra daug, bet kai pažiūri stovyklą po stovyklos – ne tiek ir daug to laiko. Manau, kad greitai prabėgs.
– Kiek galvoje pasibaigus klubiniam sezonui yra minčių ir čempionato laukimo?
– Aš tai laukiu jau nuo vasario mėnesio, aš tuo visada gyvenu. Gal dabar kažkiek jau norisi nuo krepšinio pailsėti, atsipūsti ir tada su nauja energija pradėti pasirengimą. Tada jau tuo gyvensime visas 6 savaites.
– Ar nenusibosite per tiek laiko vienos kitoms?
– Aš jau seniai tai patyriau, gal tik jaunimo rinktinėse, bet viskas bus gerai. Juolab, kai susirenki tokiam bendram tikslui, esi ten, nes nori to, manau, kad viskas bus gerai.
– Kaip reagavai į grupę po burtų?
– Žiūrėjome burtus su komandos draugėmis čekėmis, jos norėjo ištraukti Lietuvą ir susitikti, nes viena grupė vyksta būtent Brno. Aš sakiau, kad nenoriu, atsibodo, noriu kitur pažaisti. Grupę vertinti sunku, mes dešimtmetį esame iškritusios iš viso konteksto, o čempionato specifika tokia, kad per 4 dienas žaidi 3 rungtynes. Grupė nelengva, gal žmonėms atrodo apylygė, bet labai priklauso nuo to, kaip pasirengsime. Nenoriu prognozuoti, realius šansus gal labiau matysime pasirengimo metu.
– Kiek tikėjimo rinktine pridėjo tai, kad į WNBA pašaukta Justė Jocytė sakė, kad jai svarbiausia išlieka rinktinė?
– Manau, kad čia geras pavyzdys ir ateinančioms kartoms. Daug dabar to triukšmo, kas važiuoja, o kas nevažiuoja vyrų rinktinėje, moterų rinktinėje to yra mažiau, nes mes dešimt metų to laukėme, to siekėme, tikrai nebus, kad kažkas atsisakys, nes nori pailsėti. Justė yra geras pavyzdys, gerai visam krepšiniui. Džiaugiuosi už ją, kad pasirinko penktu šaukimu, tikrai teks kažkiek pradėti žiūrėti WNBA, kai Justė žais, nes iki tol buvau nuo to toli.
– Rinktinė turi naujokę Gabby Nikitinaitę – ar esi su ja susidūrusi krepšinio aikštėje?
– Turbūt tekę yra susidurti jaunimo rinktinėse, bet tai buvo labai seniai, kai ji atstovavo Anglijai. Teko pasekti statistiką, kai ji žaidė Ispanijoje ir šį sezoną Lenkijoje. Bet prasidėjus kalboms, kad ji taps mūsų komandos drauge, pasekiau „Instagrame“, seku, ką veikia ir kuo gyvena. Atrodo, kad mėgsta krepšinį. Smagu turėti žmonių, kuris turi ambicijų ir noro kažką įrodyti.
– Jos pozicija atrodo jums tikrai reikalinga?
– Taip, ypač paskutiniu metu, kai neturime Kamilės Nacickaitės, nes ji yra turbūt geras atitikmuo Kamilei. Neturime daug Europoje rungtyniaujančių krepšininkių – tokia žaidėja bus tikrai į naudą. Aišku, jai nebus lengva, bet laiko yra nemažai, įtrauksime ją į kolektyvą ir visiems bus į naudą.
